STRAIPSNIAI

Knygos "Vaikai vaistažolių pasaulyje" pristatymas Kaune 2019 metais:

https://www.youtube.com/watch?v=unBzQlatcEM


***

VDU ŽŪA doktoranto Mariaus Lasinsko mokslinė veikla:

https://www.youtube.com/watch?v=l_RVP_tgm1U&t=1s


***

Reportažas Tauragės TV:

https://www.youtube.com/watch?v=qMz-qCOe3IE


***

Dalyvavau Dzūkijos TV "Jūsų sveikatai":

https://www.youtube.com/watch?v=1mWcuc5Qrus

***

Dalyvavau INIT televizijos laidoje "Susitikimai":

https://www.youtube.com/watch?v=z5RfCbZmpQ4&feature=youtu.be&list=PLWNO-acK0iVwcnItIqUZ189FI4d0FqMC0

***

Apie pušų pumpurų ir spyglių naudą nuo 27:20 minutės:

http://www.kedainiutv.lt/2015-03-sveikatos-injekcija/

***

Naujausia laida apie spyglių naudą nuo 32:00 minutės:

http://www.kedainiutv.lt/2015-01-sveikatos-injekcija/


***

Apie šermukšnių naudą

Žiūrėkite įrašą nuo 20:40 minutės:

http://kedainietis.balsas.lt/kedainiu-videogalerija/sveikatos-injekcija/sveikatos-injekcija--8/

***
Plaukai

Plaukai pagal Ajurvedą – tai jėga. Kai ko nors bijome, atsiranda įtampa kaukolėje ir plaukai ima slinkti. Jie įtampa nuolatinė ir kaukolė neatsipalaiduoja, plaukai nebeauga. Plaukų slinkimas gali būti susijęs su įtempta protine veikla. Gali paveikti nuolatinis sintetinių rūbų nešiojimas ir sunkios ligos.

Slenkančius plaukus galite po plovimo įtrinti varnalėšų šaknų, dilgėlių lapų arba šaknų, mėtų nuoviru (pavirinti kelias minutes visus komponentus lygiomis dalimis). Nuovirą palaikykite uždengtą , kol atvės, ir ištrinkite juo galvą. Perplauti nereikia. Taip daryti kasdien nors savaitę. Tokia procedūra patartina kartą per mėnesį esant jaunam mėnuliui.

Mineralai plaukams stiprinti: ametistas, ametrinas, dravitas (rudas turmalinas), rutilo kvarcas. Jų vandeniu ryte galima įtrinti galvos odą. Tai daryti visą savaitę nuo priešpilnio mėnulio. 

(Plačiau A. Ilgevičienė „Akmenų knyga“ I tomas). 

***********************

Akmenys vaikams

"Jei vaikas nuolat ir sunkiai serga, pirmiausiai reikėtų padirbėti su jo motina. Užspaustos arba išreikštos motinos vidinės problemos paprastai gali virsti jų vaikų alergijomis, plaučių uždegimais, bronchitais, širdies ligomis, šlapimo nelaikymu, vidurių užkietėjimu, psichologinėmis problemomis ir t.t. Tai ypač ryšku iki 12-14 metų.

Vaikų kančia, kai tėvai pervargę po sunkios darbo dienos arba vienas ant kito išlieja savo pyktį, nuoskaudas, pagiežą arba ant vaikų galvų, virsta jų fizinėmis ligomis. Kai kuriems tai formuoja rimtas psichologines problemas ateičiai. Vaikai gali gintis verksmu, agresija, užsidarymu ir t.t. Visais šiais atvejais jiems labai praverstų rožinio kvarco pakabutis varyje ant širdies duobutės.

Įvairaus amžiaus vaikai ir paaugliai puikiai gali nešioti balkšvai gelsvą gintarą. Kalantis dantukams galima būtų duoti krimsti, o atsiradus persišaldymo ligų grėsmei, patartina nedidelius balkšvai gelsvo gintaro apvalius karoliukus užsegti ant kaklo. Laiku tai padarę, ligos išvengsite. Karoliai tiks šiuo atveju ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Juos gali nešioti ir linkę į alergijas, bronchitus, virškinamojo trakto susirgimus ir apskritai ne visai mokantys džiaugtis žmonės."

(Ištrauka iš A. Ilgevičienės knygos „Raktas į akmenų karalystę I. Kuo gali padėti akmuo?“)

*************************

„Eglynai – ūksminga miško kertelė. Dažnai užsuku vasarą atsigerti vėsios, drėgnos samanų, spyglių ir paparčių gaivos. Praskleidžiu palmiškus lapus, atidengiu lyg kokią vazą, kurioje spindi vėlyvos rasos ašara. Paparčių kuokštai iškilę virš kitų žolynų, susigobia užklydusią šviesą ir veša kiek įstengdami. Prisėdu ant paparčiais apsikaišiusio kelmo. Aplink ramu, tingiai bimbia vabzdžiai, vos girdimai alsuoja eglės. Nė nepajuntu, kaip darbymečio  rūpestį pasiglemžia svaigus papartynų kvapas. Papartis moka spėti orus. Kai vėduoklės svyra žemyn, papartis pranašauja giedrą, kada ko lapai riečiasi į viršų – greit lis. Paparčių barometras niekada neklysta, juo galima naudotis visą vasarą.

Nerasime  miške sveikesnio augalo už papartį. Paparčių tankmėse sunku išvysti kitą augalą. Ūksmė ten tokia, kad nukritusi sėkla neranda tako į šviesos pasaulį. Tik kašubinis vėdrynas ir raudonoji žiognagė išdrįsta gretintis prie papračių. Dar kur ne kur nususęs kiškiakopūstis ir kantri samana išdygsta.

-Kur prasideda miškas?

- Ogi ten, kur šiaušiasi žila kerpė, žalia samanėlė...

Aikštesnis, žmogaus nepurenamas dirvonas tuoj apsitraukia šiurkščiomis kerpėmis, o apleistas miškapievės lopinėlis tuoj apsibarzdoja minkštomis samanomis. Kur kerpės, samanos, ten skuba ir didieji medžiai. Kerpėtame dirvone įsikimba ilgaspyglė pušelė, šalia jos smulkialapis berželis. Pievoje želia alksnis, drebulė. Jų paunksnėje spiečiasi eglutės.“

(Alfonsas Kazitėnas „Miško pasaulis“ 1990m.)