Paprastoji kiaulpienė
(Taraxacum officinale)
Tai daugiametis, žolinis augalas. Jo šaknis – stora, sultinga, šviesiai ruda, giliai auga. Lapai –skroteliniai, giliai dantytais pakraščiais, siaurėjantys pamato link, švelniai plaukuoti. Žiedstiebiai – tuščiaviduriai, be lapelių, graižai – stambūs .Žydi balandžio – gegužės mėn. geltonais, savotiško kvapo žiedais. Augale daug pieno sulčių.
Paprastosios kiaulpienės auga retuose lapuočių miškuose, dirvonuose, ganyklose, pievose, pakelėse, kiemuose.
Vaistinei žaliavai kiaulpienių šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Iškastas šaknis reikia nuvalyti, nuplauti šaltu vandeniu, supjaustyti ir džiovinti lauke arba šildomoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusios šaknys yra bekvapės, saldžiai kartaus skonio. Žaliavą tinka vartoti penkerius metus.
Kiaulpienės šaknyse yra iki 40 proc. inulino, cukraus, organinių rūgščių 9 obuolių, citrinos ir kt), glikozido, tarasacino, taraksolio, stigmasterino, kaučiuko, dervų, riebalų.Cholino, triterpeninių alkoholių, mineralinių medžiagų ( kalio, kalcio, geležies, magnio, fosforo ir kt .), beta karotino, gleivių. Lapuose yra vitamino C, B2 ,beta karotino, karotinoidų (taraksantino, flavoksantino, liuteino ), triterpeninių alkoholių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, cholino, asparagino ir kt. cheminių junginių.
Kiaulpienių šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą ,skatina virškinimo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius . Kiaulpienės preparatais gydomos kepenų ir tulžies ligos, geltligė, gastritas, užkietėję viduriai, kolitas, hemarojos. Manoma, kad augalo sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, dėl to jos vartojamos nuo aterosklerozės .
Medicininėse knygose rašoma, kad augalo šaknų ir antžeminės dalies sultyse yra daug biologiškai veikliųjų medžiagų, kuriomis sėkmingai galima gydyti tulžies pūslės ir inkstų akmenligę. Be to, jos naudojamos nuo egzemos, furunkulų, pigmentinių dėmių. Paprastosios kiaulpienės šaknų aliejinė ištrauka gydomi nudegimai. Kiaulpiene taip pat gydomos viršutiniu kvėpavimo takų ligos. Ji varo prakaitą ir mažina temperatūrą. Nuovirui paruošti reikia 1 valgomojo šaukšto susmulkintų paprastųjų kiaulpienių šaknų. Suberkite į emaliuotą indą ir užpilkite stikline verdančio vandens, pavirinkite 30 min. Gerkite šiltą nuovirą 15 min. prieš valgį po trečdalį stiklinės 3-4 kartus per dieną. Kiaulpienių žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, tuštinimąsi.
Lietuviai kiaulpienių sultimis gydo nuospaudas, karpas.
Lapai vartojami kaip priešnuodis įkandus gyvatei. Kiaulpienės gerina virškinimą, apetitą, padada sergant cukriniu diabetu, tonizuoja ir aktyvina organizmo imuninę sistemą .
Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms. Kad nebūtų kartūs, surinktus lapus pamirkykite sūdytame vandenyje (30 min.) ,paskui nuplaukite. Šitaip paruoštos salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir mikroelementų . Valgant šias salotas, gerėja sąnarių medžiagų apykaita .
Prieš gydantis kiaulpienių preparatais reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku .
Parengta remiantis J.Vasiliausko knyga " Gamtos vaistinė "
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą