MARIAUS ŽOLELĖS

Augalai klausosi muzikos

1950 metais Indijos mokslininkas T.Sinchas atkreipė dėmesį, kaip augalai reaguoja į garsus, ypač muziką. Jis pradėjo įdomius tyrinėjimus, kurie parodė, kad visus augalams svarbius gyvybinius procesus muzika paspartina net du kartus! Dar buvo nustatyta, kad dėl garsų poveikio augaluose suaktyvėja fotosintezės procesas. Mokslininkai puolė tyrinėti. Praėjo dešimt metų ir apie šį fenomenalų reiškinį jau pasklido žinios po visą pasaulį. Daugelio šalių mokslininkai pradėjo kurti augalų tyrinėjimo projektus. Ir faktas buvo mokslininkų patvirtintas. Apibendrinę surinktus faktus, mokslininkai Peteris Tomkinsas ir Kristoferis Berdas parašė knygą „Paslaptingas augalų gyvenimas“. Vėliau ta tema išleista knyga ir Rusijoje, kurios autorius buvo maskvietis biofizikas Aleksandras Dubrovas („Augalai ir muzika“). Po jos pasirodė ir dar vienas leidinys ta tema – Viktoro Kandybos „Nežinoma ir neįtikėtina“. 
  1994 metų kovo 28 dieną autoritetingame Didžiosios Britanijos žurnale „New Scientist“ pasirodė mokslininko Endžio Koglano straipsnis. Autorius tvirtino, kad augalų reakcija į muziką netgi priklauso nuo jos charakterio (pasirodo, ne tik žmogus renkasi jam patinkančią!) ir skambesio, kokiais instrumentais grojama. O ta reakcija – tai pirmiausia spartesnis augimas. Paskaitę minėtą mokslininko straipsnį, išleistas knygas, žmonės patys puolė daryti bandymus. Ir daugeliu atvejų tyrinėtojai tiesiog buvo šokiruoti akivaizdaus „klausiusių“ ir „neklausiusių“ muzikos augalų vystymosi skirtumo. Kaip mokslininkai aiškina tokį reiškinį?
  Vienas pirmųjų tokį aiškinimą mėgino pateikti prancūzų fizikas ir muzikantas Džoelis Šterngeimeris, nustatęs, kaip augalai reaguoja į garso bangas. Jis tvirtino nustatęs atskirų garsų, labiausiai aktyvinančių augalų augimą, tonų eiliškumą. Šitai jis įrodė ir savo atradimui net gavo patentą. Kiekvienam augalui – sava melodija. Tie surinkti labiausiai aktyvinantys augalų augimą garsai nebuvo grojami chaotiškai, buvo jungiami į kokią nors melodiją. Kiekvienas augalas reagavo į jam patikusią garsų eilę. Mat kiekviena melodijos nata atitiko augalo proteinų (baltymų) amino rūgštis. Tą patvirtino vėlesniuose savo straipsniuose ir Endis Koglanas: „Šterngeimerio bandymai parodė, kad augalai „girdi“ muzikos tonus ir atitinkamai į juos reaguoja, spartindami augimą“. Tyrinėjimų metu buvo sužinota ir apie tokias melodijas, į kurias augalai reaguoja atvirkščiai: jos ne tik neskatina, o netgi stabdo vystymąsi, neigiamai veikdamos proteino gamybą. Tai žinodamas Šterngeimeris pagal teigiamai augalus veikiančias daugiaplanes vibracijas sukūrė melodijas. O tai jau leido šį faktą naudoti praktikoje (jau nereikėjo garsų daugybėje gaudytis, kuris veiks teigiamai, kuris neigiamai). Po to greitai buvo įsitikinta, kad, atitinkama muzika veikiant, pavyzdžiui, pomidorus, jie išaugina dukart didesnius ir saldesnius vaisius! Pasak Šterngeimerio, taip eksperimentuojant jam dar pavyko nustatyti ir kitą svarbų dalyką: kai kurie muzikos garsai sunaikina pomidorų kenkėjų virusus! Šitaip sveikai užaugintus pomidorus valgantys žmonės taiso savo sveikatą. 
  Kokia muzika mėgstamiausia? Viktoras Kandyba rašo, kad augalai labai „noriai klausosi“ Bacho, indų melodijų, ypač jų muzikos instrumento sitaros garsų. Tai - ne fantazija.„Klausydamiesi“ mėgstamų melodijų, augalai tiesiog fiziškai linksta į muzikos šaltinio pusę. Teigiamai augalus veikia ir džiazo klasika, ypač kai ją groja šio žanro korifėjai – Luisas Amstrongas ar Diukas Elingtonas. O štai roko muzika ir būgnų ritmai augalus tiesiog liūdina. Tai pasireiškia ir fiziškai: sumažėja jų lapai, net šaknys, jie praranda dalį svorio. Įdomu stebėti, kaip nuo tokios muzikos šaltinio augalai stengiasi tiesiog nusigręžti (palinksta į priešingą pusę). Avangardistų muzikai (Šenbergo ir kt.) augalai lieka abejingi. 
  Kanados tyrinėtojai išmėgino fleitos muzikos garsų poveikį kukurūzams, aguročiams ir avižoms. Augalų aukštis, lapų skaičius, žydėjimo intensyvumas net du kartus (agurotis 3 kartus) pralenkė neturėjusius galimybės „klausytis“ tokio „koncerto“. Yra reiškinys – ieškoma naudos.„Įgarsintas žiedelis“ – taip pavadino amerikietis verslininkas Karlsonas savo gaminį, kuriam gavo ir patentą. Jis sukūrė kasetes su augalams tinkančiais muzikos įrašais, įsteigė savo firmą. Sumanymas davė gero pelno. Žinomas rusų mokslininkas sibirietis A.Lisenkovas ištyrė, kad klevo ir maumedžio sėklos, apdorotos „įgarsintu“ vandeniu ir ultragarsu, apie du kartus pagerino daigumą, atsparumą šalčiui, pagreitino savo sėjinukų augimą. Suprantama, kad šitaip galima veikti ir kitokių augalų sėklas. Dirva tyrimams čia - beribė! Tokių sėklų paklausa labai išaugs. Čia irgi bus pelningas verslas. Tik, deja, Sibiras – ne Amerika. Čia taip verslininkai neatsiranda.Augalai – gyvi ir jautrūs.Gal žinios apie augalų jautrumą muzikai žmonių taip labai nestebintų, jei būtų intensyviau propaguojami mokslinių tyrimų rezultatai. 
  Palyginti dar neseniai pripažinta, kad augalai – visai nėra primityvūs, negyvi daiktai. Tai - gana sudėtingi, gyvi organizmai, turintys savo hormonus, raumenis, nervus, net atmintį, muzikinius pomėgius, kenčiantys dėl persišaldymo, nenormalaus maisto virškinimo, jo pasisavinimo, infekcinių ligų ir... net vėžio! Nepaisant to, kai kurie augalai gyvena ... net 5 tūkstančius metų! Augalai atskiria dirbtinį apšvietimą nuo saulės šviesos, dieną nuo nakties. Jie kovoja dėl išlikimo, savo vaiskiomis spalvomis, maloniais kvapais viliodami vabzdžius, kad šie išnešiotų jų žiedadulkes. Nustatyta, kad augalai „orientuojasi“ aplinkoje. Pavyzdžiui, jei kur jie pasigenda savo įprastinių draugų – vabzdžių, tai ima vilioti ir tokius, kurie... minta gaišenomis. Yra augalų rūšių, kurie tam tikslui sugeba specialiai pakelti savo organizmo temperatūrą iki tokio laipsnio, kad prasideda puvimas ir pasklinda dvėselienos kvapas. Tokį maistą mėgstą vabzdžiai skrenda pagal viliojantį kvapą, išnešioja augalų žiedadulkes. O mokslininkai vėlgi stebisi: iš kur augalai „žino“ apie tokį kvapą, jei patys taip nekvepia? Ne tik „žino“, bet ir sugeba jį sukurti!
  Tikriausiai esame ne vienas krūptelėjęs iš netikėtumo, kai šalia mūsų lyg gyvi sujuda kokios nors kambarinės gėlės žiedas, šakelė ar lapai. Mat, atėjus vakarui, jos keičia savo padėtį - dažna pastato lapus vertikaliai. Ir tai daro gana staigiai, kaip tikri gyviai.
  Arba štai: esama augalų, kurie atpažįsta skruzdes, vagiančias jų žiedų nektarą. Pajutę tokių “svečių” artėjimą, augalai sugeba sandariai suglausti savo žiedus, kad į jų vidų skruzdės nepatektų.
  Matuojant augalų elektros potencialą, paaiškėjo, kad tada, kai pažeidžiamas jų organizmas – laužomos šakos, draskomi žiedai, lapai, juose vyksta staigūs elektros iškrovos blyksniai.
Tai lyg šauksmas, kad jiems skauda! O apdorojus tokius pažeistus augalus chloroformu, jie nusiramina, lyg gavę narkozės.
  Nustatyta, kad bulvės net prieš dvi dienas sureaguoja į būsimus oro pakitimus (tampa drėgnesnės), o viena indiškų kopūstų rūšis „praneša“ apie artėjantį žemės drebėjimą – staiga išleidžia atžalas!
  Kai kurie vandens augalai yra gyvas kompasas: Amerikoje augąs keturlapis savo lapelius augina griežtai juos nukreipęs į visas keturias pasaulio šalis.
  Taigi mūsų planetoje egzistuojanti gyvybė turi daug įvairių formų, tik tuo nesidominčiam žmogui dažnai atrodo, kad jausmus ir emocijas turi jis vienas. Na, dar gyvūnai! Tik ne augalai!
Pasirodo, mes labai smarkiai klystame ir daug ką gamtoje skaudiname, kankiname, to visai nesuvokdami.
Pasirodo, net augalų dera „atsiklausti“, ar jiems patinka tokia muzika, kurią mėgstame mes!..


Parengė
Vetusta Prišmantienė